Rugsėjis šiais metais beveik kaip vasara - šiluma virš 20, saulė šviečia visą dieną, tad kodėl gi nenuvažiavus toliau, juk septintokai jau paaugę ir ištvermės įgavę.
Nutarę, kad labai norime, vieną gražią rugsėjo popietę išvažiuojame pačiu tiesiausiu asfaltuotu keliu pro Žuvų, Karsakų, Žibavičių kaimus. Stabtelėjome ant kalno, o slėnyje gerai matyti Paparčiai. Viens, du ir mes jau juose.Centre akmeninimis grįsta gatve veda link buvusio domininkonų vienuolyno vietos. Plačiau galima pasiskaityti čia: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Papar.htm. Dabar likusi tik dalis buvusio vienuolyno vartų ir koplyčia. Toliau sukame link dabartines Paparčių bažnyčios ir apžiūrime gan retą statinį kapinėse - kolumbariumą ( urnų su mirusiojo palaikais laikymo patalpa, statinys). Leidžiamės nuo kalno ir atsiduriame pušyne, per kurį keliukas mus nuveda prie dabar veikiančios Betliejaus Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Bruno vienuolijos. Aplankome bažnyčią.
Toliau ieškosime kelio link Budelio (arba Skarbo) piliakalnio. Atsiveria nuostabi Neries panorama, ramios atokvėpio minutės. Ir vėl į kelią. Šįkart teko dviračius stumtis lauko keliuku į statų šlaitą, nes turėjome pakilti iš Neries slėnio, juk ieškome kalno! Užpuškavę lipame ant dviračių ir per kiek akys užmato plačius laukus judame pirmys. Štai ir piliakalnis, tik jis iš šitos pusės atrodo visai neaukštas, o kai užlipame, atsiveria tolumos, platumos. Dabar puikiai matosi Neries vingiai, nes piliakalnis nugenėtas, iškirsti menkaverčiai krūmai, tuo pasirūpinta Žaslių seniūnijos paminint 2017 Piliakalnių metus.
Pasiektas galutinis žygio taškas, toliau judėsime namo, kai kuriems mokiniams bus arčiau, nes jie gyvena pakeliui Mikalauciškių ar Stabintiškių kaimuose, kiti atsisveikins su mumis Laukystos kaime, o paskutinieji mins namo net iki Guronių kaimo.
Puiki popietė prabėgo su vėjeliu, kurį bandėme sugauti Paparčių apylinkių laukuose ir pievose.
7 klasės auklėtoja, neformaliojo švietimo mokytoja Jūratė Lakštauskienė
