Ekskursija muziejuje prasidėjo. Per požeminę muziejaus galeriją kilome aukštyn, kur vaikus pasitiko įspūdingos erdvės. Kartu su mokiniais prisiminėme pasakas apie tai, kaip Saulė ir Mėnulis rūpinasi Žeme. Pakalbėjome apie šiuos du dangaus žibintus, kuriuos dažniausiai matome, ir kokie jie reikšmingi visatai.

    Bevaikštinėdami ir tyrinėdami muziejaus objektus, pasikalbėjome apie žiemos ir vasaros lygiadienius, apie pagrindines metų šventes ir ką jos mums reiškia. Sužinojome, kad Saulės sistemos planetų sukimosi greitis – nevienodas. Kiekviena planeta turi savo kelią – orbitą. Teko prisiminti, kas yra apskritimas, ir išgirsti naują žodį „elipsė“. Mokiniai drąsiai uždavinėjo klausimus, diskutavo, na o labiausiai buvo nustebę, supratę, kokie dydžiai ir atstumai skiria planetas, galaktikas.

    Buvo įdomu pamatyti mūsų lietuvių mokslininkų pasiekimus kosminėje pramonėje – tai lietuviški palydovai, kurių tikras kopijas galima rasti šiame muziejuje, po stiklu. Išėję iš muziejaus, pasukome modernios apžvalgos aikštelės link. Iš aukštai grožėjomės Molėtų kraštu bei Aukštaitijos nacionaliniu parku. Tai ir Labanoro regioninio parko gabaliukas – gražioji mūsų Lietuva...

    Galiausiai, kupini įspūdžių, ekskursiją užbaigėme nuvykę į Vievio Kelių muziejų, kur radome šviesą skleidžiančias, kelius gaminančias transporto priemones.

 

Pradinių klasių mokytojas Stanislav Chveduk